Ar žinojai?
Usmos ežeras susiformavo iš Baltijos ledyninio ežero įlankos prieš 10 tūkstančių metų.
Pagal plotą tai penktas pagal dydį ežeras Latvijoje, pagal vandens tūrį – antras pagal dydį.
Plotas – 37,2 km 2 , kartu su salomis – 42km 2 . Ilgis – 13,5 km. Didžiausias plotis – 6 km. Vidutinis gylis – 5,4 m. Didžiausias gylis – 27 m. Kranto linijos ilgis – 73,6 km. Vandens tūris – 190 mln. m 3 .
Dokumentuose Usmos pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1253 m. Kuržemės vyskupijos ir Livonijos ordino Kuržemės padalijimo akte.
Iš kur kilo Usmos pavadinimas? Visiškai aiškaus atsakymo į šį klausimą nėra. Manoma, kad pavadinimas Usma kilęs iš suomių kalbos ir reiškia „rūko žemę“ arba iš lyvių kalbos „uus maa“ – „naujoji žemė“.
Šaltinis
Baznycertės rytinėje pusėje, Kapkrasnyje, yra giliausias žinomas Latvijos šaltinis. 20 metrų gylio duburyje yra 7 m gylio ir maždaug 2 m pločio piltuvas, suformuotas stipraus kylančio šaltinio. Šio šaltinio versmė prasideda 6 m žemiau jūros lygio. Kapkrasnis yra kriptodepresija, nes jos dugnas yra žemiau jūros lygio.
Upės
Į Usmos ežerą įteka 10 upių: Mežupytė iš Tyrukšų ežero, Guodelė, Melncelma, Meķupė iš Mežmuižos ežero, Serža, Uostupė, Baņgava, Struncenė, Riektė ir Kanupė iš Mordangos Kanių ežero. Iš Usmos ežero išteka tik viena upė – Engurė. Ji įteka į Puzės ežerą, iš jo išteka į Rindos upę, kuri vėliau susijungusi su Stendės upe suformuoja Irbę, įtekančią į Baltijos jūrą. Įlankos ir kyšuliai Usmos gali pasigirti daugiau kaip 200 vietovardžių. Usmos ežero krantai itin vingiuoti – čia gausu įlankų, užutėkių, kyšulių, seklumų, povandeninių daubų – ir visi jie turi savo pavadinimus. Galima tik stebėtis, kas sugalvojo tokius įdomius ir keistus įlankų ir kyšulių pavadinimus: Godeldanga, Berzragdanga, Bukdanga, Dantinga, Kunkragas, Ragbrūžragas, Dižgabalragas, Mekgalas, Pievdanga, Plešragas irt. t. Šiaurės rytiniame Usmos ežero krante (maždaug per kilometrą nuo ežero) 58 m virš jūros lygio stūkso Ūdrų kalva. Ant kalvos
pastatytas 26 m aukščio apžvalgos bokštas. Iš apžvalgos aikštelės atsiveria puikus Usmos ežero, salų ir Usmos slėnio miškų vaizdas.
Paukščiai
Paukščiai – erelis žuvininkas, didysis baublys, jūrinis erelis, nendrinė lingė, jerubė, gervė, didysis apuokas, žvirblinė pelėda, pilkoji meleta, juodoji meleta, mažoji musinukė, juodasis gandras, baltasis gandras, gulbė giesmininkė, dančiasnapis, vapsvaėdis, didysis kiras, grąžiagalvė, nendrinis žiogelis, paprastoji medšarkė.
Vandens augalai
Vandens augalai – nendrės, meldai, vikšriai, asiūkliai, švendrai, plūdės, elodėjos, nertys, menturdumbliai, lūgnės, slepišerės. Vienintelis vidaus vandenų jachtų uostas
Latvijoje
Usmas jachtklubas įkurtas 1973 metais – tai vienintelis vidaus vandenų jachtų uostas Latvijoje. 1973 m. kovo 8 d. pradėtas statyti pirmasis klubo pastatas. Pirmasis klubo komodoras – Ilmaras Lakšas. Pirmosios klubo flotilės jachtos – „Bambino“ ir „Fortūna“. 1974m. liepos 20 d. atidarytas pirmasis klubo pastatas ir surengtos pirmosios Usmos buriavimo varžybos, kuriose dalyvavo 5 jachtos. 1974 m.
spalį klubas persikėlė į pelkėtą pusiasalį šiauriniame ežero krante. 1978 m. rugpjūtį jachta „Nova“ įveikia maršrutą Ventspilis-Ladoga- Ventspilis. 1980 m. liepos 5 d. atidarytas dabartinis klubo pastatas. 2001 m. išrinktas naujasis komodoras – Stanislavas Backanas. 2003 m. Usmos jachtklubas dalyvauja Latvijos
mikro klasės jachtų asociacijos steigime. 2005m. pirmą kartą Latvijos istorijoje surengiamas mikro klasės jachtų pasaulio čempionatas. Šiuo metu klubas turi apie 150 narių. Uoste yra 55 jachtų stovėjimo vietos.